Žmogus — tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos — savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė — lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį.

                                                                        Albertas Einšteinas